galite rašyti įsqakymą, kad Kalėdų proga visiems įmonės darbuotojams suteikiamos tiek tai kalendorinių dienų atostogos. Darbuotojai supažindinami pasirašytinai (kad ir kitoje įsakymo pusėje).

tame pačiame įsakyme, kuriame nusimatote išlaidų kompensavimą.
Nurodote, kad mokamas priedas prie atlyginimo už kilnojamomo pobūdžio darbą šiems darbuotojmas:
vadybininkui ttttt
statybininkui kkkkk

galima ir kai užbaigsite pristatyti. Darbovietė atžymės iki tos dienos, kada buvote atleista.

galės, nes Jūs pats prašotės atleidžiamas iš darbo. Tik jeigu norite išeiti dėl sveikatos, tai pagal DK 127 str. 2 p. ir ne 14 dienų, o prieš 3 darbo dienas ir dar periklausytų 2 mėn. D.u. išeitinė

bandomuoju laikotarpiu galioja visi darbo santykius reguliuojantys teisės aktai. Taip kad atostogų jis gali imti ir bandomojo laikotarpio metu

jeigu prašymas atleisti iš darbo yra parašytas, o darbuotojas pasiima biuletenį galvodamas, kad prasitęs laikas. KLYSTA. Jeigu yra prašymas atleisti, tai ir atleidžiamas tą dieną, kada prašė, nesvarbu, kad parašęs pasiėmė biuletenį.

O dėl bandomojo laikotarpio, tai jis sulygstamas patikrinti ar darbas tinka, ar daerbuotojas tinka. O kiti visi DK straipsniai taikomi, kaip ir viesiems kitiems darbuotojams

pas mus tik užvakar baigė kratą VDI. Ir buvo prisikinisę vienam padalinyje prie darbo grafiko.
Jis turi būti sudarytas, suderintas su įmonės darbuotojų atstovais (pas mus DSS komitetas suderino ir gerai, nes neturim profsąjungos ar darbo tarybos), ir turi būti pakabintas matomoje vietoje (skelbimų lentoje). Jeigu nėra kur pakabinti, turi būti surinkti visų darbuotojų, dirbančių tame padalinyje pagal tą grafiką parašai, kad jie susipažino ir žino savo darbo laiką.
Galiu įmesti pvz.

galiu įmesti toki pvz., kaip pas mus yra

Labai aciu , einu taip ir daryt

O tai cia įsakymu nusimatėt tuos 200 Lt, ar ne? Ar darbo sutartį įrašėte?
Bet mas mus kasdien vis važiuoja į darbą. Vienas objektas arčiau, tarkim 15 km vežam, kitas 120 km nutoles ir vezam kasdien. Tai darbuotojam kaip ir nelygybe gaunasi. Tai gal skirtingas sumas numatyti: pvz. 100 km - tai 200 Lt pridedam, iki 30 km nieko, nuo 100 - 150 km - 250 lt. Ar teisingai čia būtų taip įsiforminti įsakymu, ar neprasižengsim kokiom nustatytom dienpingių ir atstumų normom.

tada dar klausimas, o kur nurodyta ne biudžetinėms įstaigoms dienpinigių norma, kur tas 12 % MGL nurodyta? Ar čia kaip kuri įmonė sugalvoja.
Ir dar kaip su tais kilometrais, ar irgi kokia norma yra, kiek kilometrų gali važiuot nuo įmonės, o nuo kiek jau kompensuot reiktų.

Išieškojau formo temas, buvo pradėta diskutuoti šia tema, bet atsakymo iki galo neradau.
Taigi, mus patikrino VDI. Ir pareiškė "pastabėlę", kad pasitvarkytumėm dėl kilnojamojo darbo pobūdžio. Esame statybinė įmonė, todėl darbininkai pastoviai kasdien dirba statybos objektuose ir kaitaliojasi: kelias dienas vienam mieste, kelias savaites kitam. Vežiojame įmonės transportu kasdien, neapgyvendinami. Tai kokios išlaidos (nebent tik kad miega mažiau, anksčiau keltis reikia).
Darbo sutrtį sakė įrašyti, kad darbas yra kilnojamojo pobūdžio. Čia aišku, taip ir įrašome toje vietoje, kur reikia nurodyti padalinį, kad darbas statybos objektuose ir yra kilnojamojo pobžūdžio. Darbar reikia nusistatyti įmonės tvarką dėl kompensuojamų išlaidų už tą kilnojamą darbą ir iki kiek kilometrų apmokame, iki kiek ne.
Kokie teisės aktai nurodo? Radau dėl kompensavimo, kad iki 50% mėn. ,bet ne daugiau kaip patvirtinta dienpinigių norma Lietuvoje, t.y. 15 % MGL. tai gaunasi per mėn. 409,50 Lt.(nu čia žiūrint kiek darbo dienų).
Bet ar yra kur numatyta kas nors apie kilometrus, ar čia vidaus tvarka galim. Bet taip tada įmonė gali nusistatyti kad iki 300 km nėra kompensuojama, tai Lietuvoje iš viso nereikės kompensuoti ir galima bus važinėti po visą Lietuvą.

O gal kas turit pasitvirtine įmones komandiruočių ir kiljojamojo darbo pobūdžio tvarką, gal galit pavyzduka įmesti.

agaaa.... Labai pažįstama situacija, prieš keletą metų man taip buvo. Tai irgi sakiau niekur as neisiu. Jeigu nori,kad išeičiau, mokėk kompensacija (irgi kazkur už keturis mėn. priklausė). Tai tuos ir pasiūlė. Bet sakiau jam, kad išeinu ne pagal etatų mažinimą ar kazką, kad man tik pagal darbo staža siūlytum. Šalių susitarimu, darbuotojas prašo kompensacijos kiek jam ant seilės užeina (nu aišku proto ribose). Tai tada buvo jam pasakyta betn už pusmetį į priekį algą sumoki, ir dar kaip labai ...ingai... raštišką rekomendaciją prašai labai gerą, kad tikrai darbą greitai ir gera susirasčiau. Ir ką,, sutiko. Išėjau ir dabar dar į tą pusę pažiūrėt nenoriu.

na, nebent už gimdymo ir nėštumo laiką priklausytų (jeigu tikrai neišnaudojote, nepaskaičiavo tada). Tai kiek ten dienų buvo tas biuletenis padauginkit iš 0,7 (o jeigu vieniša ar neįgali) iš 0,9 ir žinosit, kiek kasmetinių atsotogų dar turit.

jeigu visos atostogos buvo išnaudotos iki gimdymo ir nėštumo atostogų ir vaiko auginimo atostogų, tai dabar Jūs neturite jokio likučio.
Kadangi kasmetinėms atsotogoms gauti įskaitmoma:
(...) laikas, per kurį pagal Įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta ir mokama stipendija ar kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis treji metai. DK 170 str.
Reiškia, kol Jūs auginote vaiką, Jums kasmetinės atostogos nesikaupė.

Šalių susitarimu dažniausiai būna atleidžiamas darbuotojas, kurs kažkuo neįtinka darbdaviui (na, nepatinka akių, plaukų spalva, tautybė, religija ar dar dėl ko nors ji erzina), o kitokio atleidimo straipsnio pritaikyti negali. Tai ir siūlo išeiti ir dar sutinka sumokėti kompensacija, kad tik dingtų iš firmos. Ta vat dėl to ir numatoma kompensacija. Aišku, darbuotoją jeigu irgi užkniso, tai gali ir be kompensacijos išeiti, bele tik paleidžia be atidirbimo. Bet... dažniausiai, jeigu darbdavys nori kad dingčiau, tegul moka pinigus, kad išeičiau.
p.s. žinau viena atveji, kai darbdaviui nepatiko darbuotojo požiūris, nes jis buvo pires Europos sajuinga, tai pasiūlė išeiti iš įmonės šalių susitarimu ir dar primokėjo.

jei tikrins, viskas bus gerai. Visi dabar dirbantys pažymėjimus turi ir suregistruoti ir parašai paimti. Ir viskas bus gerai

taip, teisingai. Direktorius renkamas akcininkų susirinkimo ar direktorių valdybos (ziurint, kokia pas jus struktura).

Įdarbinimas:
1. parašo prašymą priimti į darbą.
2. rašote įsakymą priimti į darbą.
3. sudarote darbo sutartį.
4. darbo sutartį užregistruojate į žurnalą, antrą egz. duodate darbuotojui, jis pasiarašo žurnale,kad gavo.
5. išduodate darbuotojui darbo pažymėjimą, kurį taip pat užregistruojate žurnale.
6. supažindinate darbuotoja pasirašytinai su pareigine instrukcija, darbo tvarkos taisyklėmis, darbų saugos ir priešgaisrinėmis instrukcijomis ir kt. lokaliniais dokumentais.

DK 174 str. 1 d. atstogos perkeliamos, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas ir kt., reiškia - kai darbuotojas pats serga. Kai atostogų metu slaugo vaiką, tai ir sodra už tokį biuletenį nemoka

Lapelis duodamas naujai priimamam į darbą žmogui pasitikrinti sveikatą. Jis pats susimoka už med. patikrinimą ir prieš įdarbinant atneša ją, kad matytume, ar galime priimti, ar sveikas. O knygelė duodama tada,kai jau darbuotojas dirba ir atėjo laikas tikrintis sveikatą ir periodiškai tikrinasi toliau, o žymos dedamos į knygelę.

DK 26 str. 3 d. Jei paskutinė termino diena yra ne darbo diena, tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia ppo jos einanti darbo diena.

mes tai atšaukiame taip: darbuotojas sutinka, rašome įsakymą atšaukti iš atostogų, o likusią atosotgų dalį atiduoti kitu darbuotojo pageiduajamu laiku (arba prie kitų atosotgų, kada eis). Pinigai už atostogas sumokėti ir viskas. Tada, kada bus atiduotos likusios atostogos, jau pinigų nebegaus, tik dienas atbus.

jeigu darbo sutarties terminas sueina ne darbo dieną (šeštadienį, sekmadienį ar kokią švenčių dieną), tai ji nutraukiama sekančią darbo dieną, tai yra pirmadienį.

tai tą slenkantį grafiką ir reikia sudaryti.
As darau tris grafikus visiems metams. 1- normaliai dirbantiems darbuotojams, na po 8 val. per dieną, 2- dirbantiems ne visą darbo laiką, pvz. valytojai, dirbančiai 4 val. vakarais po darbo ir 3- sargams, kurie dirba kas trečią parą ir slenkančiu grafiku.

žinoma gali. Sutartis sudaroma pvz.2008-08-14 (ketvirtadienį), po to trys išeiginės, tai pradės dirbti 2008-08-18 (pirmadienį). Viskas normalu. Gali būti, kad darbuotojas prašosi dirbti nuo 20 dienos, nes jam dar reikės laisvųdienų užbaigti kokius asmeninius reikalus. Ir gerai. Sutartis įsigalioja tą dieną, kada ją surašote, o dirbti pradeda, tada kada sutarėte.

reikia nurodyti priežastį iš DK 184 str.
pvz., įsakymo tekstas:
Vadovaudamasis DK 184 str. 1 d. 2 p. suteikiu 30 kal. dienų nemokamas atostogas Vardeniui Pavardeniui 2008-08-10 - 2008-09-09

tai kad lyg ir toje temoje nardai ir nerandi atsakymo, tai ir kuri naują su konkretesniu klausimu.
Žinot, kas blogai temose? ogi tai, kad atsidarai ir iššoka seniausias puslapis , kokių 2004 metų, ir varai tolyn kokius 20 puslapių. Nupušt galima. Gal reikėtų atvirkščiai perdaryt, kad atsiverstų paskutinė (šiandien) rašyta žinutė. Tai ir žmogui greičiau gali atsakyti, ir šių dienų klausimai iššoktų, o ne senienos kokios. Nu sakysit, nesunku ir pačiam paspaust paskutinį puslapį ir žiūrėt, ane.
Bet gal geriau būtų, jei iškart iššoktų šviežiausias.

atsotogos suteikiamos darbdavo ir darbuotojo susitarimo būdu. Taigi Jūs prašėte, o direktorius nesutiko tuo laiku išleisti, bet pasiūlė kitą laiką. O čia jau Jūs arba sutinkate, arba ne. Neprivalo darbdavys išleisti aklai pagal įstatymą, kad atidirbai 11 mėn., o 12 atostogauji. Kada eiti atostogų ir kiek dienų tariamasi, derinama prie darbų apimties tuo metu ir panašiai.

Aš irgi taip manau, bet kad tie lektoriai seminaruose subalamutina, tame tarpe ir VDI inspektoriai, nes irgi Vilniaus vienaip sako, Kauno kitaip. Tai ir neaišku kuo vadovautis. O įstatymai, kaip ir visi Lietuvoje, gali traktuoti taip kaip kiekvienam norisi, jokio konkretumo, net ir DK komentare.
Vienu žodžiu, daryk kaip išmanai, o mes atvažiave vis tiek galvą nukirsim